5 mln. eurų investicija į tekstilės atliekų perdirbimą: Vilniuje iškils naujas atliekų tvarkymo centras
Surinkti tekstilę – dar nereiškia ją sutvarkyti. Iki šiol pakartotiniam naudojimui tinkama tekstilė daugiausia būdavo realizuojama tarptautinėje rinkoje, o nebetinkama naudoti – paverčiama industrinėmis šluostėmis, deginama arba šalinama sąvartynuose. Artėjant 2028-iesiems, kai įsigalios gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, tekstilės atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje turės apimti daugiau nei tik surinkimą ir rūšiavimą. Vilniuje tam jau kuriama […]
„Amžinieji chemikalai“ – ne tik virtuvėje, bet ir drabužių spintoje?
Lietui atspari striukė, dėmėms atsparus kilimas ar neperšlampami batai – patogūs kasdieniai sprendimai, prie kurių esame įpratę. Tačiau patogumas turi kainą – tokias savybes gaminiams suteikia PFAS (perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos), dar vadinamos „amžinaisiais chemikalais“. Dėl išskirtinio atsparumo jos dešimtmečius buvo plačiai naudojamos įvairiuose gaminiuose, o šiandien vis dažniau įvardijamos kaip viena didžiausių ilgalaikės cheminės […]
Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: ką darysime su pasenusiais moduliais?
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šalyje jau beveik 190 tūkst. gaminančių vartotojų – beveik tiek, kiek gyventojų visoje Panevėžio apskrityje. Saulės energetikos bumas neslūgsta, tačiau kartu su sparčiai augančiu elektrinių skaičiumi tyliai auga ir būsima problema – ką darysime su jų moduliais, šiems tapus atliekomis? Didžiausias fotovoltinių atliekų srautas – ateityje Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) […]
Alfredas Skinulis. Atliekų krizės – pagrindinės priežasties beieškant
Komentaro autorius – VšĮ Aplinkos apsaugos institutas direktorius Alfredas Skinulis Tai, ką matome ištikus atliekų krizei – stringantį atliekų tvarkymą ir gyventojų nepasitenkinimą – tik ledkalnio viršūnė ir pasekmė problemos, kuri lieka neišspręsta. Praėjusiais metais Lietuvoje įvairiuose atliekų tvarkymo objektuose kilo apie 20 didelių gaisrų. Jų priežastys galėjo būti įvairios – gedimai, trumpieji elektros jungimai […]
Dviguba kaina už teisėtą veiklą: kas iškreipia automobilių atliekų rinką?
Lietuvoje kasmet išardoma apie 50–60 tūkst. tonų senų automobilių. Juos išardžius susidaro daugiau negu 12 tūkst. tonų nevertingų atliekų – aušinimo ir stabdžių skysčių, panaudotos alyvos, filtrų, plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitų dalių, kurių sutvarkymas kainuoja. Būtent čia ilgą laiką slypėjo problema: dalis automobilių ardytojų rinkosi paprastesnį kelią, todėl atliekos keliaudavo į sąvartynus, […]
Mikroplastikas drabužiuose: kas nutinka juos skalbiant?
Patvarūs, praktiški, nebrangūs – būtent dėl to taip dažnai renkamės sintetinius drabužius. Tačiau, ar kada susimąstėte, kokią kainą už tai mokame? Poliesterio marškinėliai gali tarnauti kelerius metus, bet jų mikropluoštas gamtoje išlieka šimtus metų. Negana to, sintetiniai pluoštai, dažniausiai gaminami iš naftos, šiandien sudaro apie 68 proc. visos tekstilės, kai natūrali vilna – vos 1 […]
Apie nelegalių automobilių ardytojų veiklą ir pokyčius jiems pažaboti – straipsnyje portale tv3.lt
2024 m. vienas Baltarusijos pilietis Lietuvoje įsigijo net 18 tūkst. M1 klasės automobilių. Panašių schemų, kuomet deklaruojama, jog seni automobiliai parduoti užsienio piliečiui, tačiau iš tiesų su pardavėjais atsiskaičius grynaisiais pinigais, lieka Lietuvoje ir nelegaliai išardomi, fiksuojama kasmet. Valstybė praranda mokesčius, o nelegaliems ardytojams nereikalingos dalys, užuot jas tinkamai sutvarkius, perdirbus ar pakartotinai panaudojus, atsiduria […]
